VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės daktaro Jonos Basanavičiaus vardu pavadintos karo medicinos tarnybos psichologai pasakojo apie iššūkius, su kuriais jie susiduria per koronaviruso pandemiją, ir apie tai, kaip išlaikyti psichologinę pusiausvyrą.
Pasak tarnybos karo psichologės vyresniosios leitenantės Lidijos Stoniėnė, Lietuvos kariai vis dažniau pradeda ieškoti psichologinės pagalbos, dažnai net neturėdami problemų.
Kaip sakė specialistė, į ją kreipiasi ir verbuotojai, ir profesionalūs kariškiai, dažniausiai 20-30 metų amžiaus.
Pasak jos, malonu, kad dabar kariškiai psichologo pagalbą pradeda suvokti ne kaip "grėsmę, o kaip galimybę", o žmonės supranta, kad į šį specialistą kreipiamasi ne tik su problemomis, bet ir siekiant atskleisti jo galimybes ar padaryti pokyčių gyvenime.
Tuo pačiu metu, pasak specialistės, pandemijos metu jos profesijai kilo naujų iššūkių.
"Kariai, kaip ir, tikriausiai, likusi visuomenės dalis, mokosi priimti nežinomybę, kurią atnešė COVID-19.
Mokome karius išbūti su sunkumais, naujų streso valdymo būdų esamoje situacijoje su prieinamomis priemonėmis.
Didžiausias iššūkis, turbūt, kaip ir nemažai daliai kitų sričių specialistų, išaugęs darbo krūvis ir atsiradę apribojimai, nuolatinė jų kaita, pastovumo nebuvimas.
Vis daugiau veiklų vykdomos per nuotolį.
Išaugo asmeninė atsakomybė, tenka keisti net laisvalaikio įpročius saugant karius, kolegas, nes nesinori "atnešti" viruso į dalinį.
Atstumas, veido kaukės kuria savaime distanciją tarp psichologo ir kario.
Reikia daugiau laiko ir pastangų kuriant tvirtą kontaktą", — teigė ji.
Ji taip pat pažymėjo, kad šauktiniai ir profesionalūs kariškiai susiduria su skirtingomis problemomis.
Pavyzdžiui, šauktiniai turės priprasti prie kario gyvenimo, naujų pareigų ir kartais net motyvacijos stokos karo tarnyboje.
Ji priminė, kaip svarbu išlaikyti psichologinę pusiausvyrą kariuomenėje, nes kuo anksčiau jie kreipiasi pagalbos į psichologą, tuo lengviau išspręsti problemas.
Jos teigimu, geras būdas patikrinti, ar gyvenime yra pusiausvyra, yra apsvarstyti, ar norite ryte eiti į darbą, o vakare grįžti namo.
Jei atsakymas yra neigiamas, tai yra priežastis kreiptis į specialistą.
Pasak karo psichologės majorės Danutės Lapenaitės, per tris šių metų ketvirčius tarnyba teikė beveik 1200 psichologinių konsultacijų, iš kurių apie 200 buvo skirtos profesionaliems karo darbuotojams ir daugiau nei 900 — šauktiniams.
Kaip pažymėta, karo psichologai padeda ne tik kariškiams, bet ir civiliams — kariškių šeimos nariams, kurie tarnavo, dabar yra joje ar vyks ateityje.
Šių kategorijų piliečiams konsultacijos yra nemokamos.
Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 58 tūkstančiai koronaviruso atvejų. Mirė daugiau nei 480 pacientų. Dabar respublika yra karantine.
© Photo : LIETUVOS KARIUOMENĖ / Ieva Budzeikaite
